Klaipėdos apskrities moterų LIONS klubas „Smiltė“ dovanoja pavasarį, 2006

2005 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apskrities moterų LIONS klubas „Smiltė“ (prezidentė Birutė Jokužienė) kartu su Plungės, Rietavo, Klaipėdos, Klaipėdos krašto, Mažeikių ir Nidos LIONS klubais organizavo renginių ciklą „Aš noriu matyti pavasarį“, siekdamos paremti tuos, kuriems ypatingai reikalinga parama.

Už surinktas lėšas aklai studentei nupirktas Brailio rašto kompiuteris. Mergina išvys pavasarį... O klaipėdiečiai pamatė teatralizuotą koncertą „Smaragdo miesto burtininkas“, skirtą vaikams.

Apie šį renginį samprotauju gal kiek per vėlai, tačiau problemos, susijusios su tokio pobūdžio renginių organizavimu, atveria mūsų gyvenimo ne tik socialines, bet ir kultūrines “bėdas”.

Klaipėdos apskrities moterų LIONS klubas „Smiltė“ narė Renginio globėja Aida Raimonda Pečeliūnienė buvo šio renginio globėja ir pasiūlė parodyti šį koncertą per LTV kanalą. Televizijos vadovai lyg ir sutiko, bet jie reikalavo renginyje matyti daugelį ir taip jau žinomų vilniečių kolektyvų. O žinomi vilniečių kolektyvai reikalavo savo įspūdingų honorarų... Tad kas ir kada pamatys mus, klaipėdiečius? Ratas užsidaro. Bet tai tik viena medalio pusė. Renginio žiūrovas – mūsų vaikai. Meilė vaikams – tai mūsų dėmesys jiems. Šiuo metu Lietuvoje vaikus esame pamiršę. Renginio organizatoriai padovanojo išradingą, nuoširdų ir išmintingą reginį. Net mažiausi žiūrovai koncerte buvo dėmesingi dvi valandas ir 20 minučių. Renginio scenarijaus autorė ir režisierė Regina Baronienė priminė vaikams pasaką...

Koncerte dalyvavo klaipėdiečių meninių kolektyvų pajėgos: Klaipėdos šokių mokyklos „Tigrima“ vaikų šiuolaikinių šokių kolektyvas „Sprigtas“, ansamblis „Bugs Band“, vaikų šokių kolektyvas „Junga“, dainos studija „Keberiokšt“, Karolina Glinskaitė – Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos vokalistė, Klaipėdos m. sportinių šokių ir sportinės aerobikos klubas „Gracija“, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos vokalinis ansamblis ir džiazo orkestras, Plungės jaunimo reikalų taryba ir Kretingos teatro studijos „Atžalynas“ kojūkininkai.

Keturi pasakos herojai: Doroti (Gabija Giedraitytė), Liūtas (Karolis Bareikis), Kaliausė (Justas Antanaitis–Pangonis), Medkirtys (Nerijus Gatautis), susitikę naujoje pasakoje ieškojo Didžiausio stebuklo žemėje. Ir surado! Tas stebuklas – Gyvybė. Jūs nesutinkat? Paprasta, suprantama ir įtaigu.

Ir tėveliams ir net patiems mažiausiems žiūrovams buvo aiški estetinė ir etinė renginio idėja. Prisimintina didžiojo XX a. pradžios humanisto A. Šveicerio poziciją: „Gėris – tai, kas skatina saugoti ir puoselėti gyvybę“. Kai Liūtas renginio finale ant pečių sodinosi scenoje iš kiaušinio išsiritusį spalvotą viščiuką, mes, suaugusieji, išgyvenom sakralumo jausmą. Vaikai, matyt, suvokė tiek, kiek gali suvokti – neskriausk, nežudyk. Koncertas vyko per Atvelykį. Kiaušinis. Vėl gi ta pati gyvybės simbolika.

Man pačiai gražiausias renginio momentas buvo daina iš A. L. Vėberio „Operos fantomo“, kurią puikiai, pakiliai sudainavo Stasio Šimkaus konservatorijos vokalistė Karolina Glinskaitė. Apie ją šoko angelai ant kojūkų. Baltais, baltais sparnais. Dvasinga. Ilgėjaus sparnų ir šviesos...

Keturi herojai profesionaliai vaidino savo personažus. Visi trys jaunuoliai ir viena maža mergaitė gamtos apdovanoti puikia improvizacija, skonio ir saiko scenoje pojūčiu. O kas gi šiuo metu formuoja vaiko estetinę poziciją? Gatvė, kurioje siautėja modernus blogis, Arūno Valinsko masiniam vartojimui skirti produktai, spindinčia šviesa nuspalvintos geltonos, raudonos ir žalios gintarės, už savo „išstojimus“ renginyje reikalaujančios kelių tūkstančių litų atlygio ir per didžiąsias šventes / pvz. Naujųjų metų/ kursuojančios iš taško A į tašką G – tokiu būdu susišluojančios didesnį nei metinį eilinio statistinio lietuvio atlygį.

Gerai, kad pasekė vaikams pasaką. Gerai, kad koncertuojantys kolektyvai teisingai suvokė labdarą ir neprašė didelių honorarų. Beveik 90 % atlikėjų koncertavo be atlygio. Gerai, kad Klaipėdoje yra klubas „Vaikai – vaikams“, kurį subūrė šio renginio globėja Aida Raimonda Pečeliūnienė. Tie jaunuoliai visą savo Velykinių atostogų laiką – t. y. visą savaitę – skyrė renginio dekoracijų gamybai. Šis klubas „Vaikai – vaikams“ šiais metais laimėjo „Žaliojo obuolio“ statulėlę. Jiems skirta nominacija.........................................................................................

O kas blogai?

Blogai, kad mumyse nėra poreikio tokiems renginiams. Jeigu ne LIONS klubo išplatinti bilietai, abejoju, ar jie būtų išpirkti. Vienok, į Vudžio koncertą, kuris vyko po kelių savaičių, bilietų kasoje sparčiai mažėjo. Sudėtinga konkuruoti su telekomunikacijomis, kurios prieinamos beveik kiekvienam. Blogai, kad tokį renginį sudėtinga organizuoti. Oi, toli gražu, ne kiekvienas ištiesia labdaringą ranką.

Gabija, 8 metai: „Aš vedžiau šį koncertą. Labai smagu buvo. Vaikai norėjo rankomis paliesti mane, kai vaidinau pačioje salėje. Ne viską pasakiau. Daug žodžių ir liko neištartų. Labai smagu buvo buvo vaidinti, šokti džaivą... Daugiau tokių koncertų“ / atsiduso ir nusišypsojo/.

Enrika, 6 metai: „Tas koncertas man patiko. Gražiai su kojūkais lakstė po sceną. Gražios ir madingos dainos apie krokodilą, miau. Pagalvojau, kad prisimenu Gabiją. Ji gražiai vedė koncertą“.

Osvaldas, 7 metai: „Viskas patiko, gražiai šoko“.

Domantas, 3 metai: „O man patiko tie žmogeliukai pagalinėm kojom“.

Arnas, 8 metai: „Man viskas patiko. Kas labiausiai? Juk sakau: viskas patiko“.

Mantas, 16 metų: „Jėga. Man patiko „Bugs Band“, džiazo orkestras. Finalinė daina – jėga“.